- varinis
- 1 varìnis sm. (2) I, NdŽ, KŽ 1. Kos37, BzF195, J.Jabl, Sg, Vvr, Vkš, Sd, Tv, Kltn, Šv katilas iš vario ar šiaip koks verdamas puodas: O tu, bezliepyčia, ką tu padarei, paliejai varìnį! JI206. Varìnis buvo užkabytas ant vąšo Dov. Išvirk bulves į didįjį varìnį Trg. Varìniai dideli buvo įmūryti Vn. Su cina (alavu) cinuo[ja] variniùs Tl. Pradeda varìnis bėgti Kv. Varìnis ant šono (išvalgytas) Lkv. O jau ka liuobam skalbties, tą liuobam pelenų viedrą įdėsi į varìnį, išvirinsi Jdr. Buvo toksai varìnis nedidelis, toks apalus, ten košę virdavom Vgr. Tus lapus surenki, nuplauni, sudedi į varìnį i nutraukini Kv. Mas vadindavom varìniais, daba puodais vadina Kv. ^ Juodas kaip varìnio dugnas Vvr. Kad gargėjo plaučiai, kaip varìnis virė Kv. Kaip varìnio dugnas, kaip piešos visa troba [paliko] End. Prieis taip, ka nebūs ką į varìnį įdėti Tn. Jei turime ką į varinį dėti, tai žinome ir kaip I.Simon. Viena akis – į varìnį, kita – į garinį [žiūri] (apie nustebusį) Šll. Kad varìnis dega, būs kitoks oras Kin. ║ kiekis, telpantis į tą katilą: Išbėgta putros, pusė varìnio belikę Šll. Išviriau pilną varinį meisos Rt. 2. Slm bet kokia smulki moneta, variokas: Žmogus prinešęs varinį į padėklą – dzingt Žem. Ūkininkas išsitraukęs duoda aniems varinį LTR(Skd). Šienpjoviui su variniu patrinsi par dalgio ašmenis – tas nebegalės šieno papjauti Sln.
Dictionary of the Lithuanian Language.